Viešoji įstaiga "Aktualioji istorija"
  • Įmonės kodas: 303226954

  • Sąskaita: Nr. LT097400045933123810 DanskeBank

     
  • Adresas: Saulėtekio g. Nr. 6, Nemenčinė, Vilniaus raj. El. paštas: admin@aistorija.lt

  • Įmonė yra paramos gavėjas   Įstatai

  Tikslas - vykdyti švietėjišką veiklą.  

 

VEIKLA

RADIJO IR TV LAIDOS

kuriame radijo ir televizijos laidas apie Lietuvos ir Europos istoriją, paveldą, kultūrą.

Dokumentiniai filmai

Lietuvos istorijos, paveldo, kultūros temomis.

EDUKACIJA

Mokomieji filmai. paskaitos, konferencijos

 

AUTORIAI

  INGA BERULIENĖ

Idėjų ir scenarijų autorė, redaktorė.

  JUSTINAS LINGYS

Režisierius.

 

 

2018 m. vykdomi projektai

SPAUDOS, RADIJO IR TELEVIZIJOS RĖMIMO FONDAS

Radijo laidų ciklas „Gyvoji istorija“

Radijo laidų ciklas „Gyvoji istorija“ gyvuoja jau aštuoniolika metų. 16 metų buvo transliuojama LRT Radijo programoje, paskutinius du metus dėl pasikeitusių aplinkybių – Žinių radijo programoje pavadinimu „Istorija gyvai.“Laidos konsepcija iš esmės nesikeitė, greičiau tik pasipildė naujomis aktualijomis , kurias kiekvienais metais padiktuoja gyvenimas. 2018  metų 40-ties laidų cikle skirsime daugiau  dėmesio valstybės šimtmečio jubiliejui, keletą laidų numatoma skirti Vydūnui , kurio minėsime 150 metų jubiliejų, kaip tautinio identiteto puoselėtojui. Kai kurie ciklai numatomi pažintiniai-edukaciniai, kai kurie atliepiantis į svarbias sukaktis,  kiti diskusiniai, probleminiai.

Archeologijos, istorijos, dailės, architektūros, sakralinio meno, kraštovaizdžio paminklai, esantys šalia mūsų, tampa ypač įdomūs ir saugotini tada, kai mes juos geriau pažįstame. Bibliotekų, muziejų ir archyvų fondai – taip pat neišsemiami lobynai, kuriuos reikia mokėti atverti, kad patirtume pažinimo džiaugsmą. Pažinkime kultūros paveldą ne iš akademinių knygų, bet naujausių tyrimų, vertingų patirčių ir aktualizuokime – kodėl mums tai galėtų būti svarbu. Kultūros paveldas – tai, kas leidžia pajausti savo išskirtinumą ir bendrumą kitų kultūrų kontekste. Apie visa tai – laidoje „Gyvoji istorija “ kalbėsime su specialistais, mokslininkais ir tiesiog savo krašto mylėtojais.

 

Istorija gyvai –senieji  amatai ir jų istorinė aplinka

 Lietuvoje vis labiau populiarėja festivaliai, šventės, kurių metu pristatomi senieji amatai. Šiame 4 TV laidų cikle pristatytume moksline metodika remiantis rekonstruotus amatus, papasakotume jų istorines susiformavimo ištakas, kaip šių amatų atsiradimas veikė šalies ekonomiką, kaip buvo siekiama meistrystės aukštumų ir kokiais pasiekimais  galima lygiuotis bendrame europiniame kontekste. Laidos struktūra būtų formuojama taip : pasakojimas papildomasvaizdais , pristatančiais rekonstruotą amatą : darbo vieta, procesas, įrankiai, netgi jeigu pavyktų - to proceso rezultatas. Istorinėje dalyje filmuota medžiaga iš muziejų ekspozicijų , edukacinių pristatymų,  ikonografija ir pan. Šis projektas yra tęstinis – 2017 metais buvo parengtas  TV laidų ciklas, pristatantis rekonstrukcijas iš įvairių istorinių laikotarpių (akmens amžius, kuršiai, leičiai, tarpukario aviacija, moderno stilistika buityje).

 

TV laidų ciklas Istoriniais Lietuvos keliais

Tarpukario Lietuvos Susisiekimo ministerijos metraštyje rašoma, kad „gerai organizuoti ir tvarkomi susisiekimo dalykai pagreitina tautos kultūrinį augimą, o greitas žinių perdavimas, greitas spaudos dalykų pristatymas, greitas ir patogus susisiekimas su kultūros centrais-miestais yra neįkainojamos priemonės tautai šviestis ir kultūrėti". Neveltui sakoma “Geresni keliai- geresnis gyvenimas“.

 Šiame 8 TV laidų cikle Istoriniais Lietuvos keliais papasakotume istoriją nuo ankstyviausiųjų kelių formavimosi pradžios iki tarpukario garsiausio plento tiesimo. Ankstyvaisiais keliais rūpinosi  pirmieji valdovai, suvokdami kelių tinklo svarbą siekiant ekonominių, politinių  šalies tikslų . Kelių sistema vystėsi peraugdama į specializuotus ar net tarptautinius kelius. Pristatant šią temą numatoma populiarinti  jaunų mokslininkų įdirbį. Visuomenė , kuriai jau gana išsamiai buvo pristatyta politinė, asmenybių istorija jau pribrendo naujom temom, kurias žada istorinės geografijos (kaip istorijos  pagalbinio mokslo) tyrėjai, pasirinkę mažiau pažintus šaltinius kronikas, kartografines kolekcijas, memuarus. Tiriant kelių ir žmonių keliavimo ypatumus , cirkuliacijas iš vienos vietos į kitą galima naujai pamatyti valstybės gyvenimą. Ypač ankstyvaisiais laikotarpiais, kai  pareigūnai –teismų atstovai, mokesčių surinkėjai keliaudavo, atlikdami savo funkcijas, taip pat kaip keliaudavo aukšto rango politikai, diplomatai, pirkliai, įtakingi užsienio svečiai. Valstybė buvo suinteresuota gera kelių būkle, bendra infrastruktūra, kuriant gerą šalies įvaizdį . Valstybės mobilumas užtikrino jos gyvenimo kokybę. Šias temas numatoma pateikti šiuolaikinėm vizualiom priemonėm, pasitelkiant kompiuterines animacijas, kurios atskleistų kelių formavimosi kryptis, infrastruktūros augimą  skirtingais laikotarpiais. Taip pat bus panaudota ikonografinė medžiaga, kartografija ir kt., fiksuojami kultūros paveldo objektai natūroje.

TAUTINIŲ MAŽUMŲ DEPARTAMENTAS

Radijo laių ciklas „Vilniaus Babilonas“

10 radijo laidų ciklas.

Vilniuje susidūrė dvi europietiškos civilizacijos – lotynų ir rusėnų. Dėl to čia įsišaknijo dvi kultūros. Jos lėmė devynių konfesijų (graikų, katalikų, unitų, liuteronų, kalvinistų, arijonų, žydų, karaimų ir totorių) atsiradimą tiek Vilniuje, tiek likusioje Lietuvos dalyje. Tai, istoriko A.Bumblausko manymu, yra fenomenas, kuriuo pasigirti negali nė viena Europos sostinė. Vilnius pripažįstamas kaip daugiaetninis, daugiakalbis ir įvairių kultūrų raiškos ir dialogo miestas. Keturioms etninėms grupėms – lietuviams, baltarusiams, lenkams ir žydams – Vilnius turi ypatingą reikšmę, kaip kultūrinių pasiekimų ir istorinių aspiracijų vieta, kaip modernios tautinės tapatybės formavimosi židinys.  Vilnius yra Lietuvos valstybės ženklas, politinės laisvės ir valstybingumo simbolis,  šis radijo laidų ciklas būtų skirtas būtent kitų tautų indėliui, formuojant Vilniaus savitumą, išryškinant jo Babilono fenomeną atskirais istoriniais laikotarpiais, kai bendromis pastangomis buvo kuriamas miesto savitumas. Kadangi ne visada ryšys tarp vietos materialumo ir kolektyvinės ar individualios atminties tiesioginis , kalbėtume ir apie nesamo paveldo vietas , kurios buvo, bet išsitrynė iš atminties, neatsižvelgiant į jų istorinę svarbą. Kaip pavyzdžiui: Vilnius ir jo paveldo dalis taip pat yra itin reikšmingi Lietuvos baltarusių tapatybei, kadangi daugiatautėje LDK gyveno rusėnai stačiatikiai. 1522 m. švietėjas ir humanistas Pranciškus Skorina rusėnų kalba išleido pirmąją LDK spausdintą knygą.Tačiau materialių ženklų beveik neišlikę, turime tik spaustuvės vietos įpaminklinimą. XIX–XX a. pradžioje bei 1920–1939 m. Vilnius buvo svarbus baltarusių kultūros centras ir vienas iš tautinio sąjūdžio židinių. Vilnius nuo seno svarbus ir lenkų kolektyvinėje atmintyje. Nemažai lenkų buvo žymūs LDK politiniai, visuomeniniai veikėjai ir kultūrininkai, kai kurie – tikri Lietuvos reikalų gynėjai . Egzistavo dar ir žydiškas Vilnius, tačiau dėl Holokausto tragedijos jis dingo visiems laikams. Vilnius žydų atmintyje išlieka kaip religinės ir pasaulietinės žydų kultūros centras, šiuolaikinės hebrajų literatūros ir periodikos pradžios vieta, jidiš kalbos ir literatūros sklaidos erdvė. Vilnius - didelių lietuvių ir kitų etninių grupių politinių, visuomeninių ir kultūros pasiekimų miestas. Siekdami atsekti svarbiausių įvykių materialius liudininkus keliaujame miesto gatvėmis ir fiksuojame išlikusius objektus, susijusius su istoriniais reiškiniais ir asmenybėmis. Šiame radijo laidų cikle pristatytume kitų tautų tapatumo ženklus buvusius ir dar matomus, gal ne visada lengvai atpažįstamus Vilniaus miesto audinyje, aktualizuotume – kaip jie suvokiami šiandien, kokį tęstinumą turi dabartyje, kaip įprasminami. Laidų dalyviai tautinių mažumų departamento specialistai, tautinių bendrijų atstovai, paveldosaugos specialistai, istorikai,  architektūros, dailės istorikai, lietuvių baltarusių asociacijos nariai, žydų bendruomenių nariai, Lenkijos instituto atstovai ir t.t. Šis laidų ciklas pasitarnautų kaip gidas keliautojams , nes pristatytume lankomas vietas su kuriomis turistai gali užmegzti įvairialypius ryšius- nuo itin asmeniškų, egzistencinių,  kada ta vieta, iš kur gimę protėviai, praleista vaikystė yra betarpiškai susijusi ir su valstybingumo istorija ir iki paviršinių pažintinių potyrių, plečiančių akiratį.